Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Regina Narušienė neslepia nusivylimo dėl prezidento Valdo Adamkaus sprendimo vetuoti dvigubos pilietybės įstatymą. Penktadienį BNS komentuodama prezidento veto, ji taip pat leido suprasti, kad tokį šalies vadovo verdiktą nulėmė jo patarėjai. „Man yra labai skaudu ir esu labai nusivylusi, be to nežinau ką pasiūlė Seimui, bet bandysiu tai išsiaiškinti. Aš žinau, kad prezidentas širdyje norėtų daryti kažką kitą, bet jo patarėjai dar pasenusio mentaliteto - jie nesugeba žvelgti atviriau ar tiesiog neturi pakankamos kompetencijos“, - sakė R.Narušienė.

Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovei nuostabą sukėlė ir tai, jog darbo grupėje, rengusioje įstatymo projektą, dalyvavo ir prezidento patarėjas Česlovas Atkočaitis, tačiau pastarasis nepateikė jokių pasiūlymų. „Prezidento patarėjas darbo grupėje nepateikė jokių pasiūlymų, sėdėjo be jokio didelio indėlio. Kur jie buvo anksčiau? Kai įstatymas buvo dar ruošiamas, tai niekas neminėjo Konstitucijos.

Prezidentas yra geras, bet jo patarėjai visiškai nesugeba jam patart. Jų mentalitetas toks apribotas, net gaila žiūrėti į juos. Kai pats galvoti negali, tai ir interpretuoji žodžius ne taip“, - BNS nusivylimo neslėpė pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė.

V.Adamkus penktadienį grąžino Seimui pakartotinai svarstyti naują Pilietybės įstatymo redakciją, pagal kurią užsienyje gimę išeivių vaikai ir ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantys lietuviai galėtų turėti du pasus. Šią įstatymo redakciją Seimas palaimino birželio pabaigoje. Spaudos konferencijoje penktadienį prezidentas pabrėžė gavęs teisininkų išvadas, kad šis įstatymas „prieštarauja Konstitucijai ir kartu apeina griežtą Konstitucinio Teismo nutarimą“.

„Teisinėje valstybėje niekam nevalia pažeidinėti pagrindinio įstatymo. Konstitucija yra viršiausia tarp visų kitų įstatymų. Nepaisydamas įvairių vertinimų ar emocijų, visada stovėsiu jos pusėje“, - kalbėjo V.Adamkus. Pagal naująjį darbo grupės ruoštą įstatymą, dvigubą pilietybę buvo numatoma suteikti iš viso 7 grupėms: ES ar NATO valstybių piliečiams, politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų trijų kartų atžaloms, sovietų okupacijos metu iš Lietuvos pasitraukusiesiems bei jų palikuonims, tradiciškai gausiai „salelėse“ kaimyninėse valstybėse gyvenantiems lietuviams, išimties tvarka gavusiems lietuvišką pasą, šalia jau kitos valstybės turimo dokumento, taip pat Lietuvos piliečių vaikams bei tų valstybių piliečiams, su kuriomis Lietuva pasirašytų tarptautinę sutartį dėl dvigubos pilietybės.

Šiuo metu Lietuva nėra sudariusi nė vienos panašaus pobūdžio sutarties. Svarstant daug prieštaravimų sukėlusi įstatymą, daugiausia ginčų kilo dėl numatytos dvigubos pilietybės ES ar NATO valstybėse gyvenantiems lietuviams.

Kai kurie parlamentarai šią nuostatą vadino diskriminacine kitų valstybių - pavyzdžiui, Australijos, Naujosios Zelandijos, Ukrainos - išeivių atžvilgiu. Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas: išlaikė valstybinės kalbos egzaminą; prašymo pateikimo metu turi dokumentą, patvirtinantį teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gyvena Lietuvos teritorijoje pastaruosius 10 metų, turi teisėtą pragyvenimo šaltinį, išlaikė Lietuvos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra itin aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.

2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies įstatymui.