VRM nuotr.

www.lietuviams.com

Vakar Seime priimtas Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymas. Už jį balsavo 78, prieš – 4, susilaikė 9.

Naujos redakcijos Pilietybės įstatymas konkretizuoja Lietuvos Respublikos piliečių sąrašą, apibrėžia atskirus atvejus, kada asmenys, įgiję kitos valstybės pilietybę, gali išsaugoti ir Lietuvos Respublikos pilietybę, panaikina išlygą, kad asmuo turi būti nerepatrijavęs, sprendžiant asmens Lietuvos Respublikos pilietybės klausimą, suderino įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.

Pilietybės įstatyme numatytos 7 grupės asmenų, kuriems suteikta teisė, įgijus kitos valstybės pilietybę, išsaugoti ir Lietuvos Respublikos pilietybę.

Pirmąją grupę sudaro Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių pilietybę turintys lietuviai.

Atskirą grupę, galėsiančią turėti Lietuvos pilietybę, sudaro politiniai tremtiniai ir kaliniai bei trijų kartų jų palikuonys. Ši nuostata yra aktuali Rusijos, Kazachstano ir kitų šalių lietuviams, kurie šiose valstybėse atsidūrė po trėmimų, vykdytų tuometinėje Sovietų Sąjungoje.

Į trečiąją asmenų grupę patenka per sovietinės okupacijos laikotarpį (1940-1990 metais) iš Lietuvos išvykę asmenys bei trijų kartų jų palikuonys. Pasak Seimo Žmogaus teisių komiteto, tai aktualiausia bus Australijoje, Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantiems lietuvių kilmės asmenims.

Ketvirtąją grupę sudaro už Lietuvos sienų tradiciškai gausiai gyvenančios lietuvių kilmės bendruomenės, įsikūrusios valstybėse, su kuriomis Lietuva turi bendrą sieną. Tai reiškia, kad į Lietuvos pilietybę galės pretenduoti Baltarusijos, Lenkijos bei Rusijos Kaliningrado srities lietuviai.

Dvigubą pilietybę išlaikyti bus galima užsienio valstybės pilietybę turintiems asmenims, kuriems Lietuvos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka Prezidento dekretu. Tai yra penktoji įstatyme numatyta grupė: Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, nusipelniusiems Lietuvos Respublikai – reikšmingai prisidėjusiems prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.

Šeštąją grupę sudaro Lietuvos piliečių vaikai: vaikas, kurio abu tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, arba vaiko tėvai turi skirtingą pilietybę ir vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos pilietis, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų. Ši nuostata yra aktuali Airijos ir JAV lietuvių vaikams, nes šiose valstybėse galioja vadinamasis saulės teisės principas, kuris reiškia, kad asmuo tos valstybės pilietybę įgyja gimdamas šios šalies teritorijoje, nepriklausomai nuo tėvų valios.

Septintąją grupę sudarytų bet kurioje valstybėje gyvenantys lietuviai, su kuriais Lietuva pasirašytų tarptautinę sutartį, įsipareigojančią, jog, Lietuvoje reziduojantys užsieniečiai galėtų turėti Lietuvos, o kitoje valstybėje nuolat gyvenantys lietuviai galėtų pretenduoti į tos valstybės pasą. Šiuo metu Lietuva nėra sudariusi nė vienos panašaus pobūdžio sutarties.

Be šių atskirų atvejų išvardijimo, Įstatyme taip pat tikslinami teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo, Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka, pilietybės netekimo atvejai.

Įstatyme detalizuojama Lietuvos Respublikos pilietybės klausimų sprendimo tvarka, nes priėmus šį Pilietybės įstatymą, netenka galios Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymas.

Įstatymas įteisina, kad asmenims, pateikusiems prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės iki 2006 metų lapkričio 16 dienos, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas gali būti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatas, galiojusias iki Konstitucinio teismo „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nutarimo.

Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas: išlaikė valstybinės kalbos egzaminą; prašymo pateikimo metu turi dokumentą, patvirtinantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius 10 metų; turi teisėtą pragyvenimo šaltinį; išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą.

Naujasis pilietybės įstatymas įsigalios, jei jį pasirašys prezidentas Valdas Adamkus.