Lina Pečeliūnienė

Seimo narį Arminą Lydeką galima tik užjausti: jis taip stengėsi pataisyti Pilietybės įstatymą, o dabar puolamas iš visų pusių.Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, kad ankstesnis Pilietybės įstatymas, kurį irgi rengė A.Lydeka, prieštarauja Konstitucijai. Į jį buvo prirašyta per daug „atskirų atvejų“, kai galima turėti dvigubą pilietybę. Tie „atskiri atvejai“ dvigubą pilietybę padarė norma visiems svetur gyvenantiems lietuviams. O Konstitucijos 12 straipsnis skelbia: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. 

Dabar A.Lydekos vadovaujama darbo grupė apkarpė įstatymą, palikdama dvigubos pilietybės galimybę Europos Sąjungos (ES) šalyse gyvenantiems Lietuvos piliečiams. Ir ėmė pulti A.Lydeką visų kitų kraštų lietuviai. Iš tikrųjų - kuo blogesni tie, kurie gyvena JAV, Kanadoje, Australijoje, Norvegijoje ir daugelyje kitų šalių, kurios draugiškos Lietuvai. Kvaila bijoti, kad joms įsipareigoję mūsų piliečiai ims kenkti Lietuvai.

Ypač A.Lydekai kliuvo nuo Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės Reginos Narušienės. Jai atrodo, kad KT ir Lietuvos politikai nesupranta savo veiksmų pasekmių - atima prigimtinę viso pasaulio lietuvių teisę į Lietuvos pilietybę.

Nieko jie neatima. Prigimtinė teisė atgauti Lietuvos pilietybę visada išlieka, jei lietuvis atsisako kitos pilietybės. Ir viską tie mūsų politikai supranta. Tik kai kurie iš jų (Andrius Kubilius, Gintaras Steponavičius, iš dalies ir A.Lydeka) pataikaudami emigrantams siekia apgauti Konstituciją. „Tvarkos ir teisingumo“ partija varo demagogiją: ateisime į valdžią, išvaikysime KT ir viską padarysime taip, kaip Rolandas Paksas buvo pasišovęs valdyti dekretais.

O tai, ko reikalauja R.Narušienė, būtų tas pats senas įstatymas, kuris prieštarauja Konstitucijai. Ir nėra dėl ko pliekti KT - jo nutarimas labai išsamus ir pagrįstas. Jeigu tikrai norime išplėsti dvigubos pilietybės ribas, reikia keisti Konstitucijos 12 straipsnį. Ir tą galima padaryti tik referendumu. Dėl nieko kito nereikia laužyti iečių.

Beje, A.Lydeka sulaukė ir teisininkų išvados, kad naujajame projekte vis tiek per didelis asmenų, kuriems leidžiama turėti dvigubą pilietybę, ratas. Tokia kritika pagrįsta: ir šis naujasis įstatymas gali būti pripažintas prieštaraujantis Konstitucijai. Ne tik „atskirų atvejų“ per daug, bet gali būti pažeistas ir Konstitucinis piliečių lygiateisiškumo principas.

Todėl reikėtų išbraukti tą dvigubos pilietybės galimybę emigravusiems į ES šalis lietuviams. O kam reikalinga jiems kita pilietybė? Pagal ES teisės normas bet kurios ES šalies pilietis turi vienodas teises, galimybes ir net socialines garantijas visoje bendrijoje. Priėmus Lietuvą į Šengeno erdvę, galime visai laisvai važinėti. Maža to: Lietuvos pilietis gali dalyvauti tos šalies, kurioje gyvena, savivaldos rinkimuose. Ko dar jam trūksta, kad siekia antros pilietybės?

Buvęs KT teisėjas Egidijus Jarašiūnas atkreipė dėmesį, kad iki šiol nėra jokių statistikos duomenų, o kiekgi tų nepriklausomybės laikais išvykusių lietuvių gavo kitos šalies pilietybę. Galbūt procentas toks mažas, kad neverta bartis ir kautis dėl to dvigubos pilietybės įteisinimo. Prezidentas juk turi teisę suteikti Lietuvos pilietybę už nuopelnus. Visai pagrįstai Prezidentas Valdas Adamkus neseniai suteikė Lietuvos pilietybę Kanados piliečiui kunigui Stasiui Žiliui. Kas yra nuopelnai mūsų valstybei, KT juk irgi gerai išaiškino.

Lieka dar vienas svarbus klausimas: įstatymu turi būti nustatyta, kad Lietuvos piliečių šeimose gimę vaikai automatiškai tampa Lietuvos piliečiais. Lietuvos pilietybės jie gali netekti tik tuo atveju, jei, sulaukę pilnametystės, pasiims kitos valstybės piliečio pasą. Ypač svarbu panaikinti visus biurokratinius suvaržymus. Nereikia reikalauti krūvos pažymų tam, kad kitoje valstybėje gimęs mūsų pilietis būtų įregistruotas.