Eglė Digrytė

Shakyra, Lee, Leya, Sameeras, Adnan, Radu, Kvinta, Younas… Tai – ne muzikos ar kino žvaigždžių vardai. Taip savo atžalas šaukia Didžiojoje Britanijoje įsikūrę naujosios bangos išeiviai. Todėl mūsų šalies ambasada pradėjo raginti juos mažyliams duoti lietuviškus vardus.

Į Lietuvos ambasados konsulinį skyrių užsukusius žmones jau kurį laiką pasitinka ne tik stenduose pakabinta informacija apie dokumentų keitimą, įstatymų garantuojamas atvykėlių teises ir pan. „Vardadieniai. Balandžio 15-oji. Vaidotas, Vaidota – tas, kuris rodosi, vaidenasi“ – ant didžiulės lentos kiekvieną dieną atsiranda panašus užrašas.

Pastaraisiais metais atžalų susilaukę tėvai pradėjo varžytis, kas išrinks kuo įdomesnį ir egzotiškesnį vardą. Kai kurie iš jų skamba lietuviškai, tačiau rašomi pagal anglų kalbos taisykles, kiti – „pasiskolinti“ iš žvaigždžių arba būna tokie neįprasti, kad sunku net nuspėti, berniukas ar mergaitė jį nešioja.

Konsulinio skyriaus darbuotojai prisiminė ne vieną tokį vardą, kuriuo pastaraisiais metais buvo pavadinti lietuviams gimę mažyliai: Emili, Emily, Erik, Duncan, Trojus, Tedas, Armaan, Denis, Majus, Samatha, Mia, Sam, Victoria, Villy, Kevin, Rebecca, Daniella, Gabriella, Maria, Daniel, Elvin, Damien, Rojus, Ali, Matthew, Aironas, Aaronas, Melodi.

Diplomatų teigimu, taip vadinami ne mišrių šeimų vaikai, o lietuvių porų atžalos. Jų Didžiojoje Britanijoje gimsta nemažai. Mat didelė dalis į šią šalį atvykusių išeivių yra 20-35 m. amžiaus.

Akcija „Mano vardas LIETUVIŠKAS!“ ambasada siekia, kad Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai puoselėtų lietuvių kalbos tradiciją ir nepamirštų senųjų lietuviškų vardų.

„Tai – mūsų reakcija į pastaruoju metu stipriai tarp lietuvių pasireiškiančią tendenciją keisti svečioje šalyje sunkiai ištariamus savo lietuviškus vardus ir pavardes bei Jungtinėje Karalystėje gimusius kūdikius vadinti tradiciniais angliškais vardais“, - teigiama konsuliniame skyriuje iškabintame skelbime.

Ambasada primena lietuviams, jog vardas pirmiausia yra tautos etnografinis ir istorinis paveldas, o tam tikros kalbos vardynas atspindi jos istorinę praeitį: „Senieji lietuviški vardai yra unikalūs, jie paveldėti net iš priešistorinių laikų, turi taurią reikšmę, jais buvo linkima žmogui tam tikrų savybių, bendruomenės laikomų vertingomis ir svarbiomis. Senovėje ypač tikėta magiška vardo galia, manyta, kad vardas gali suteikti ne tik atitinkamų ypatybių, bet ir nulemti žmogaus likimą“.

Kartu išeiviams primenama, jog lietuvių kalba – viena seniausių pasaulyje. Ji su latvių kalba yra vienintelės likusios gyvos indoeuropiečių kalbų grupės baltų šakos kalbos: „Mūsų protėviai išsaugojo unikalią kalbą ir senovinius vardus per ilgus negandų, karų, okupacijos, spaudos draudimo metus. Todėl ir kiekvieno mūsų pareiga yra išlaikyti tautinį identitetą, išsaugoti gražią mūsų kalbą ir jos tradicinį vardyną bei perduoti šį lobį ateities kartoms“.

Kiekvieną dieną, remiantis specialiu kalendoriumi, ambasados konsuliniame skyriuje skelbiami gražiausi tos dienos lietuviški vardai, greta nurodoma jų reikšmė.